Fizinis aktyvumas: kaip jį ugdyti iki 7-erių metų?
Ar žinojote, kad nuoseklus fizinis aktyvumas vaikystėje gali padėti išlaikyti vairavimo egzaminą suaugus? Tai – ne joks mitas. Fizinis aktyvumas nuo pat pirmųjų mūsų dienų yra svarbus ne tik sveikatai, bet ir daugelio kitų įgūdžių vystymui. Dar geriau, jeigu fizinė veikla ir jos žaislai yra pritaikyti vaiko amžiaus grupei – taip galima pasiekti geriausių rezultatų ir užtikrinti turiningą vaikystę.
Kodėl fizinis aktyvumas toks svarbus?
Kitaip nei gali pasirodyti, fizinis aktyvumas ir vaikams, ir suaugusiesiems nėra tik sportinė veikla. Anaiptol, fiziniu aktyvumu galima laikyti smagų kasdienį šėlsmą, o jo įtaka vaiko augimui ir vystymuisi – nenuginčijama.
Pirmiausia, fizinis aktyvumas padeda augti sveikai. Aktyvi veikla stiprina kaulus, raumenis, širdį bei padeda ateityje užkirsti kelią daugeliui ligų – cukriniam diabetui, širdies ligoms ar net osteoporozei. Fizinis aktyvumas taip pat yra siejamas su kognityvine raida. Fizinė veikla tiesiogiai veikia nervų ląsteles hipokampe bei prefrontalinėje žievėje, o tai gerina atmintį bei koncentraciją.
Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad aktyvus laisvalaikis teigiamai veikia emocinę sveikatą – judant organizmas išskiria endorfinus, dėl kurių visi jaučiamės laimingesni. Dalinai tai susiję ir su pasitikėjimu savimi. Kuo daugiau vaikai juda, tuo daugiau įsitraukia į socialines veiklas, komandines sporto šakas ir taip labiau pasitiki savo jėgomis.
Galiausiai, fizinis aktyvumas padeda ugdyti stambiuosius motorinius įgūdžius. Šie įgūdžiai, kitaip nei smulkieji, jungia pagrindinius kūno raumenis (rankas, kojas, giliuosius nugaros ir pilvo raumenis), todėl yra kone svarbiausi fizinei vaiko raidai. Kaip tik todėl būtina žinoti ir tai, kaip šiuos įgūdžius gerinti skirtingais vaikystės tarpsniais – juos aptarsime žemiau.
Pirmieji 24 mėnesiai: pasiruošimas
Bet koks fizinis aktyvumas prasideda nuo refleksų – nevalingų judesių. Šie gali būti pastebėti jau trečiaisiais gyvenimo mėnesiais, kai kūdikis pradeda čiupti rankas ar daiktus. Bėgant mėnesiams šie judesiai tik stiprės: jau šeštą mėnesį mažieji išdaigininkai ima valingai siekti vienų ar kitų objektų, o devintą – gali ranka naudotis kaip žnyplėmis. Tai ir yra pirmieji stambiųjų motorinių įgūdžių požymiai.
Artėjant pirmajam gimtadieniui, veiksmas tik suintensyvėja. Kartu su augančiu smalsumu tvirtėja rankų, kojų, gilieji nugaros ir pilvo raumenys – tada kūdikis pradeda ropoti arba vaikščioti įsikibęs į aplink esančius baldus. Pirmasis gimtadienis neretai reiškia dvigubą šventę: kūdikiai išmoksta tvirtai įsikibti, prisitraukti, atsistoti ir ima žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius. Tėveliai, laikas ruošti aktyvesniam gyvenimu!
Nuo antrųjų metų prasideda tikrieji žaidimai
Artėjant antrajam gimtadieniui, vaikai jau laksto be mūsų pagalbos. Už tai dėkoti reiktų tvirtiems nugaros ir pilvo raumenims – jie sukuria stabilumą, leidžiantį vaikui pereiti į kitą žaidimų lygį. Tai reiškia, kad vaikas gali ne tik vaikščioti ar bėgioti, bet ir atlikti papildomus veiksmus, kurie nesutrikdo jo balanso – spirti kamuolį ar šuoliuoti.
Tuomet yra tobulas metas fizinį aktyvumą paskatinti papildomomis priemonėmis. Nepamainomas pirmasis judėjimo žaislas yra balansinis triratukas-dviratukas. Ši medinė transporto priemonė veikia kaip transformeris, todėl tiks net keliems vaikystės etapams. Nuo vienerių metų jį galima naudoti kaip pirmąjį triratuką, padėsiantį mokytis balanso ir koordinacijos. Paaugus ir išdrąsėjus, du galiniai ratai pasikeičia į vieną, sėdynė pasikelia į viršų ir triratukas virsta tikrų tikriausiu pirmuoju dviračiu.
Ne ką mažiau smagu yra šuoliuoti! Pasirinkus tvirtą, saugų ir neaukštą batutą, juo džiaugtis galės vaikai vos nuo 18 mėnesių. Mūsų parduotuvėje esantis mažylių batutas kaip tik toks ir yra: vos 18 cm virš žemės įtemptas brezentas ir tvirta konstrukcija užtikrina ne tik maksimalų smagumą, bet ir pasirūpina, kad spyruokliavimo efektą pajustų net ir patys mažiausieji. Papildomo saugumo suteikia ir apsaugos – specialiu dangalu apsaugotas ir metalinis rėmas, ir rankenos.
Trečias gimtadienis – laikas iššūkiams
Trečiaisiais gyvenimo metais vaiko pasitikėjimas savo judesiais pasiekia piką. Tada vaikams fizinis aktyvumas atrodo kaip iššūkis, kurį norint įveikti tenka šokti, lipti ar kopti ten, kur tėveliai draudžia. Toks elgesys yra labai natūralus – mums tereikia pasirūpinti, kad mažieji būtų supažindinti su rizikomis ir skirtingais scenarijais.
Dar geriau, jeigu augantį fizinį aktyvumą pavyksta nukreipti tinkama linkme. Kad energija būtų panaudota tinkamai, rekomenduojama pasitelkti fizinio aktyvumo priemones. Paspirtukai populiarūs ne tik tarp suaugusiųjų – ši transporto priemonė yra tinkama ir vaikams nuo 3 metų. Pagal pediatrijos ir ergonomikos standartus Europos inžinierių sukurtas paspirtukas leis pramogauti saugiai. Stabilią kelionę užtikrins standus neslystančio apvalkalo vairas ir galinis stabdis, o papildomo saugumo suteiks LED švieselės, degančios sukantis ratukams. Svarbiausia nepamiršti šalmo!
Ne ką mažiau populiarus yra ir skraiduolis – vaikų energija varoma lenktyninė transporto priemonė. Jokių aštrių kampų, jokių pedalų, jokių baterijų – tik saugus važiavimas ir linksmybės
Ketvirti ir penkti metai – tarpusavio judesių derinimas
Ketvirtaisiais metais, kai pagrindiniai motoriniai įgūdžiai jau išugdyti, dėmesį atkreipti reikėtų į koordinaciją ir reakcijos laiką. Tyrimai rodo, jog šių motorinių įgūdžių ugdymas leidžia ne tik pasiekti geresnių fizinio aktyvumo rezultatų (pavyzdžiui, sporte), bet ir turi įtakos sklandaus pokalbio vystymuisi ar netgi vairavimo įgūdžiams.
Koordinacijos ir reakcijos laiko įgūdžius gerinti padeda net ir paprasčiausi pratimai, kuriuose koordinuotai veikia kūnas ir protas. Puikus pavyzdys – kamuolio gaudymas. Vaikas pirmiausia užfiksuoja informaciją, kad į jį skrieja kamuolys, ir tik tada imasi jį pagauti.
Kaip tik šiuo metu į vaikų veiklas rekomenduojama įtraukti naujus žaidimus. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vis dar nepamainomas žaislas yra vaikiška šokdynė. Juk nieko nėra smagiau nei aktyviai judėti dainuojant, šokant ar juokiantis drauge su bičiuliais. Vis labiau populiarėja ir šokliukas, arba kitaip, pogo lazda. Ši priemonė leidžia šuoliavimą perkelti į naują aukštį – tokia pramoga ne tik padės smagiai praleisti laiką, bet ir gerins pusiausvyrą bei koordinaciją.
Galiausiai, nuo ketverių metų itin populiaru rinktis žaidimų rinkinius. Aktyvių lauko žaidimų rinkiniai „Party Kit“ arba „Activity Islands“ taps tikra vakarėlio siela – kiekviename jų telpa net 3 skirtingi žaidimai, kuriuos gali žaisti bent keli vaikai.
Netrukus į mokyklą: laikas naujiems įgūdžiams
Šešerių metų vaikai dažniausiai yra įvaldę visus fizinio aktyvumo judesius – gali bėgti, šuoliuoti, šokinėti bei visa tai daryti drauge. Tai reiškia, kad laikas naujiems iššūkiams.
Nors tarp populiariausių įgūdžių tokiame amžiuje vis dar lyderiauja mokymasis važiuoti dviračiu, nebūtina apsistoti tik ties juo. Net neabejojame, kad kiekvieną vaikai sudomins vaikiški kojūkai. Kojūkai vaikams leis ne tik pamatyti pasaulį iš kitos perspektyvos, bet ir padės vystyti balansą, koordinaciją ir stambiosios motorikos įgūdžius.
Panašius įgūdžius ugdo ir balansiniai kupolai. Dideli balansavimo kupolai pasitarnauja laipiojimui, šokinėjimui, balansavimo pratimams, taip ugdydami visus stambiosios motorikos įgūdžius. Svarbiausia, kad jais galima žaisti ir lauke, ir namuose, ir vaikams, ir suaugusiems – tegul fizinis aktyvumas suburia visą šeimą. 