Pirmas darželis, pirma mokykla, naujas darbas ar nauji namai - tai neišvengiami pasikeitimai, kurie žmonių gyvenime sukelia nemažai nerimo. Kai tai vyksta vaiko gyvenime, nerimauja ne tik jis, bet ir tėvai, kurie dažnai jaudinasi net labiau, nei patys mažieji. Ką daryti ir kaip sumažinti nerimą, kad naujasis laikotarpis greičiau taptų įprasta gyvenimo dalimi?


Pirma, nusiteikite, kad tai normalu – nerimas visada kyla, kai jaučiamės nesaugūs, kai esame ne komforto ar įprastos rutinos ribose. Gera naujiena - toks nerimas ankščiau ar vėliau, tikrai praeina. Kai vaikai išgyvena pereinamąjį laikotarpį, tėvams svarbiausia priminti sau, kad tai baigsis. Skirkite sau minutėlę ir panaudokite 5/5/5 taisyklę. Paklauskite savęs „ar įmanoma, kad mano vaikui šios problemos vis dar kils po 5 dienų? Po 5 mėnesių? Po 5 metų?“


Antra, būkite nuoseklūs bendraudami su vaikais. Pereinamuoju laiku, atsisveikinimo ar susitikimo momentu venkite pokalbių telefonu ar ilgų pašnekesių su kitais tėvais ir suaugusiaisiais. Galite pamojuoti ar persimesti keliais maloniais sakiniais, bet daugiausiai dėmesio skirkite savo vaikui. Jam šiuo metu tikrai reikia Jūsų neblaškomo dėmesio - tai labai svarbu atsisveikinant ar susitikus.


Trečia, naudokite prevenciją. Kai jūsų vaikas ruošiasi eiti į darželį ar pradinę mokyklą, apima chaotiški jausmai. Jums ir džiugu, kad jis užaugo, bet kartu ir neramu, kaip jis prisitaikys prie naujos aplinkos. Ar jo nesukaustys baimė ir neištiks isterijos priepuolis. Kad reikiamoje situacijoje lengviau įveiktumėte jausmus, treniruokitės prieš tai. 

Kimochis "Širdelė Kertelėje"
Bendraukite iš širdies. Pasakymas „ate“ gali sukelti daug jausmų ir vaikui, ir jums. Kalbėkite apie išsiskyrimą iš anksto. Viena iš prevencinių emocijų valdymo priemonių gali tapti jaukus ritualas su Kimoči „Širdele kertelėje“. Tai dviejų dalių pliušinė širdelė, kurios vieną dalį vaikas nešasi su savimi, o kitą dalį pasiliekate jūs. Kurdami žaismingą ritualą, sumažinsite įtampą, atpalaiduosite tiek vaiko, tiek savo emocijas. Kaip pradėti?

 

  • Įsigijus širdelę, išpakuokite ją kartu su vaiku. Dažniausiai vaikai greitai supranta širdelės esmę. Žaislas tam ir sukurtas – pasidalinti ir vėl susijungti. Prikabinkite pasirinktą dalį prie kuprinės ar diržo kilpos
  • Pasikalbėkite. Tai naujas žaidimas, kurį visada žaisite išsiskyrimo ir susitikimo metu. Tai lyg įrodymas vaikui, kad sugrįšite pas jį, o kartu ir užtikrinimas, kad net išsiskyrus, jūs esate sujungti – vienas kitą turite savo širdies kertelėje.
  • Įpročio formavimas. Pradėkite žaisti su širdele jau vasarą. Tai turi būti linksmas užsiėmimas, pvz., žaidimas – „Širdelių slėpynės“. Namie ar kieme, vienas žaidėjas paslepia savo širdelės dalį, o kitas eina ieškoti. Suradus paslėptą dalį – širdelės susijungia, jūs apsikabinate ir pasimyluojate. Su vyresniais vaikais galima sugalvoti sudėtingesnių taisyklių – ieškoti matuojant laiką; atpažinti užrištomis akimis tarp kitų žaislų; surasti užsimerkus, klausantis nuorodų „šilta – šalta“.
  • Gerų emocijų palaikymas – širdelė turi teikti malonius jausmus ir atsipalaidavmą. Jei kalbėsite su šypsena, ramiu kūnu ir balsu, vaikas perims jūsų nuotaiką. Svarbu neperkelti savo nerimo vaikui, taip jį dar labiau padidinant.

Nesuklyskite! Sakydami „čia širdelė, kad neliūdėtum be manęs“, jūs vaiką nesąmoningai skatinsite liūdėti, o širdelė asocijuosis su liūdesiu. Pateikite širdelę lyg gerą draugą. „Ji sušildo ir padeda nusišypsoti.“ „Kai tu nusišypsosi širdelei, nusišypsosi ir man“. Žaislas niekada neperteiks liūdesio, jei patys nesukursite tokių asociacijų. Geriau kalbėkite, kaip bus smagu susitikus sujungti širdeles.

Susitikus, sujunkite širdeles
 

Išklausykite liūdnų jausmų. Kai vaikas liūdnas, tikriausiai ir jūs pajuntate jo liūdesį. Pasistenkite atpažinti liūdesį, o ne ieškoti būdų greitai išblaškyti sunkesnius jausmus. Tai dar viena, puiki emocijų prevencija. Pamėginkite supratingai atsidusti ir pradėti pokalbį apie šiuos jausmus. „Ahh.. matau tu liūdna(s), pasakyk, kas tave nuliūdino.“ (Klausykite). „Ar gali pagalvoti, kas galėtų tavo liūdną jausmą sumažinti?“ (Klausykite). Jei jūsų vaikas neturi idėjų, galite švelniu balsu pasakyti: „ar nori sužinoti, ką kai kurie vaikai daro, kad jų liūdni jausmai sumažėtų?“ Pasidalinkite mintimis, pvz.: apsikabinti, pažaisti su širdele ar kitu mylimu žaislu, pasikalbėti su mama ar tėčiu.


Pasitreniruokite prieš didžiąją dieną. Vaiko nerimą gali sumažinti situacijos suvaidinimas. Jei turite galimybę, nueikite į darželį ar mokyklą. Pasakykite vaikui: „pažaiskime darželio/mokyklos dieną“. Vien tik buvimas toje vietoje vaikui jau taps jaukesnis. Kurkite linksmą, teigiamą ir saugų ryšį su darželiu ar mokykla. Jei negalite nuvykti į tą vietą, puikiai tiks ir namai – įsivaizduotas žaidimas vaikui sudarys planą, kaip viskas vyks realybėje. Aptarkite, ką reikia pasiimti, kuo rengtis, kada išeiti, per kiek nukeliauti, kaip surasti klasę, kada atsisveikinti, ir ką daryti grupėje/klasėje. Į mokyklą gali pirmiausia keliauti lėlės ar net mašinos.