Ar kada susimąstėte, kaip vaikas supranta, ar bananas didesnis už braškę? Mums tai taip savaime suprantama, kad tik juokiamės, kai mažylis bando visą bananą įdėti į piniginę. Išmėginkite – jei pasiūlysite vienmečiui įdėti bananą į piniginę, jis tikrai nepasakys, kad netilps, ir mėgins tai padaryti.

 

Taip yra todėl, kad kūdikio vizualinis erdvės suvokimas neatsiranda savaime, jis vystosi tyrinėjant ir mėginant. Kuo palankesnė aplinka tyrinėjimui, kuo daugiau aplink ugdančių žaislų ir daiktų, su kuriais jam leidžiama žaisti bei eksperimentuoti, tuo geriau tas suvokimas vystysis.

 

Vizualinis erdvės suvokimas, padedantis susieti daiktus aplinkoje su jų reikšmėmis vaiko smegenyse, yra esminis akademiniams įgūdžiams: skaitymui, rašymui, matematikai, taip pat ir gyvenimiškiems dalykams, tokiems kaip ženklų ir žemėlapių skaitymas, daiktų radimas pripildytoje erdvėje, rankdarbiai ir amatai.

 

Tėvų įsitraukimas į žaidimus ir tinkamų ugdančių žaislų pasirinkimas labai svarbūs, kad šis įgūdis susiformuotų. O kaip mums, tėvams, įsitraukti? Gal visų pirma žinant, kaip vizualinis erdvės suvokimas formuojasi. Pažingsniuokime per vaiko augimo laikotarpius ir pažiūrėkime:

 

Dar negimusio vaikelio akių vokai nėra pilnai atsiskyrę, rainelė nesusitraukia ir neišsiplečia, tinklainės kraujagyslės nesubrendusios, regos nervo pluoštai ir kitos sistemos dalys dar vystosi, tad savaime suprantama, kad laukiantis svarbiau, kaip jaučiatės ir kokiais garsais supate būsimą kūdikį. Jo vizualinė sistema dar nepasiruošusi veikti.

 

Gimstant kūdikio rainelės dar negali pilnai išsiplėsti. Jo lęšiukas labai stipriai išlinkęs, tinklainė ne visai išsivysčiusi. Naujagimis yra šiek tiek toliaregis ir, mediciniškai kalbant, turi tam tikrą astigmatizmo laipsnį. Jis negali fiksuoti vaizdo, labai ribotai skiria spalvas, jo regai trūksta aštrumo, o regos laukas – gana mažas. Nuo gimimo iki trijų mėnesių jis iš esmės gali vienu metu matyti tik vieną objektą. Jam šiuo metu įdomiausi juodai balti daiktai, ypač šachmatų lentos ir kitokie kampuoti, ryškūs ornamentai.

 

Iki trečiojo mėnesio smegenų žievė, kontroliuojanti akių ir galvos judesius, išlavėja, todėl kūdikis atranda gebėjimą nukreipti dėmesį kitur. Nervinės jungtys ir stuburo smegenų sistema pradeda daryti įtaką kūdikio sprendimams, kur žiūrėti. Didžiąją laiko dalį akių judesiai jau koordinuoti. Jį ima dominti ir juodai balti, ir spalvoti (geltoni bei raudoni) daiktai. Kūdikis jau gali žvilgterėti į mažesnius, 2,5 cm. dydžio, daiktus. Jis jau gali akimis ieškoti objektų, ima susieti tai, ką mato, su būsimais įvykiais: pamatęs buteliuką ar mamos krūtį jau galvoja, kad netrukus valgys.

 

Iki penkto – šešto mėnesio kūdikis išmoksta apžiūrinėti daiktus, kuriuos turi rankose. Nors akių judesiai dar kartais nekoordinuoti, jie sklandesni. Kūdikis akimis tyrinėja aplinką ir gali lengvai nukreipti žvilgsnį nuo artimesnių objektų link tolimesnių. Jis gali tyrinėti daiktus, kurie yra 1 metro atstumu. Iki šio laiko paprastai kūdikiai jau koordinuoja akių-rankų veiksmus. Tokio amžiaus kūdikiui labai įdomu stebėti, kaip daiktai krenta žemyn, todėl prireiks jūsų kantrybės.

 

Tarp šešto ir devinto mėnesio labai greitai gerėja rega – ji beveik subręsta. Kūdikis vizualiai tyrinėja aplinką, išmoksta perimti daiktą iš vienos rankos į kitą ir domisi geometrinėmis struktūromis.

 

Tarp devinto mėnesio ir pirmojo gimtadienio vaikas gali netoliese pastebėti mažą, 2-3 mm objektą. Jis stebi veidus ir mėgina kartoti jų išraiškas. Ieško paslėptų daiktų, pamatęs, kad vyko jų slėpimas. Iš savo regos siunčiamų signalų jis sužino apie naujus žmones, daiktus, aplinkos pasikeitimus. Atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones. Pamatęs norimą daiktą, juda link jo.

 

Iki antrojo gimtadienio pilnai subręsta optinis nervas. Visi vizualiniai gebėjimai veikia sklandžiai ir koordinuotai, rega normali. Vaikas gali kartoti judesius, susieti daiktus pagal savybę (sudėti kartu vienos spalvos ar tos pačios formos daiktus), parodyti konkrečius paveikslėlius knygoje.

 

Tarp 2 ir 5 metų vaiko smegenys ima apdoroti vaizdą beveik taip, kaip suaugusiojo. Tačiau ir toliau vystosi smegenų mechanizmai, padedantys analizuoti sudėtingus vaizdinius, specifinius objektus ir veidus. Nors pagrindai suprasti socialinį pasaulį jau yra, dar reikia vystyti gebėjimą numatyti kitų tikslus ir ketinimus. Iki 3 metų subręsta tinklainės audinys, vaikas gali sudėlioti paprastas dėliones su didelėmis detalėmis, grubiai nupiešti apskritimą ir sudėti 2,5 cm sagutes į skylutes.

 

Iki 5-7 metų pagrindinių pojūčių apdorojimui skirtų smegenų žievės plotų funkcijos jau išsivysčiusios. Nepaisant to, sudėtingą vaizdinę informaciją vaikas apdoroja ilgiau, nes neuronų jungtys vis dar vystosi, jų tankumas kinta: jungčių vis daugės iki paauglystės ir lytinės brandos, kai bus staigus sumažėjimas ir visam gyvenimui liks daugmaž stabilus šių jungčių skaičius.

 

Taigi, nuo naujagimio iki pradinuko turime bent devynis žingsnius, kuriuos žengia augdamas vizualinis erdvės suvokimas. Kiekviename galime ne tik palaikyti, bet ir paskatinti savo vaiką, parinkdami jam žaidimų, užduočių ir veiklų. Ieškokite knygose pasislėpusių herojų, baiginėkite pradėtas piešti figūras, sujunkite taškus, žaiskite atminties ir pojūčių žaidimus, konstruokite, atpažinkite daiktus liesdami. Tikrai rasite šimtus veiklų. Ypač jei atsiminsite du svarbiausius principus: ribokite laiką, kurį vaikas leidžia prie ekrano, ir ugdykite žaismingai.