40 metų kritinį mąstymą tiriantis B. B. Schwarz teigia, jog 2, 3, 4 metų vaikai jau gali mokytis problemų sprendimo. Svarbiausia, jog tėvai mąstytų apie vaiką, kaip apie galintį spręsti problemas. Didžiausia klaida, kurią suaugusieji daro – išsprendžia problemas už vaikus, pasako, ką ir kaip reikia padaryti, kad kuo greičiau išeiti iš nekomforto zonos. Vaikai bus kritiškai mąstantys tik tuomet, kai nustosime jiems sakę, ką jie turi galvoti. Tai lyg kūdikio mokymas pradėti vaikščioti – reikiamam momentui atėjus turime skatinti kuo daugiau savarankiškų atradimamų. Neskubame, nes tik didelės kantrybės dėka vaikas išmoksta eiti pats. Taip pat vyksta ir kritinio mąstymo ugdymas – tėvų kantrybė ir lengvas nukreipimas ankstyvoje vaikystėje veda prie neįtikėtinų rezultatų.

 

Tėvai gali daryti itin didelę įtaką ugdant vaiko kritinį mąstymą. Štai keletas idėjų, kaip galima nuosekliai ir tikslingai ugdyti šią nepamainomą savybę Ateities Herojui. Ir tai išties sudėtingas darbas: mums reikės daug pozityvumo, tolerancijos, galėsim kritikuoti tik konstruktyviai ir pozityviai, bei dar visa tai pateikti vaikui patrauklia ir įdomia forma.

 

- Kai padedam ruošti namų darbus nepateikime atsakymų ir užduočių sprendimų, o vaiko mąstymą pakreipkim tinkama linkme, taiklių klausimų pagalba: “Kaip tu galvoji? Kaip būtų galima spręsti? O gal yra dar vienas būdas?” Išklausę atsakymų, nepulkim kritikuoti ir brukti savos nuomonės, pagirkim, paskatinkim, -“O kokia įdomi nuomonė. Kokia išskirtinė mintis. Kaip puikiai tu sprendi šias užduotis, bet pamėginkim parašyti dar keletą sakinių, nes po to bus labai smagu užsirašinėti gyvenimo įvykius.” Skatinkim savuosius Ateities Herojus kuo daugiau mąstyti.

 

- Jei vaikas vis tik išsprendžia jam skirtas užduotis ne visai tinkamai, vis tiek pagirkim jo unikalius gebėjimus ieškoti kito kelio sprendimų link, na ir kas, kad šį kartą jis ne visai taikliai jį atrado. Pagirkim jo vaizduotę, skatinkim individualų mąstymą.

 

- Sukurkim įvairias situacijas, kurias po to galėtume aptarti su vaikais, iškelkim klausimus ir ieškokim drauge į juos atsakymų, svarstykime, analizuokime. Tam ypač tinka draugiškas knygų skaitymas, filmų žiūrėjimas, bendri žaidimai, pagelbėjimas silpnesniems. Kasdiena stebėkime įvairias aplinkybes ir po to jas aptarkime drauge su vaikais, išklausykime jų nuomonės.

 

- Skatinkime vaiką įvertinti skrtingas pozicijas. “Aš žinau, tau nepatinka tai padaryti, bet pažiūrėkim ar galėtų būti iš viso to kokios naudos....? Susikeiskim vietomis - aš būsiu tu, o tu būk tėtis, kaip tu bandytum dabar man pagelbėti?”.

 

- Padėkime vaikui identifikuoti atitinkamus veiksnius ir kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant konkretų sprendimą (pvz, renkantis dviratį su vaiku apsvarstykim išlaidas, kaip dažnai jis bus naudojamas, ar tai atitinka tikrai jo poreikius).

 

- Įtraukime vaikus į šeimyninių švenčių planavimus, vidinių taisyklių kūrimą, bendrų šeimos problemų sprendimą. Nuosekliai išklausykime jų nuomonės ir drauge įvertinkime pasiūlymus.