Kritinis mąstymas nėra naujas terminas. John Dewey pradėjo apie jį kalbėti jau 20 amžiaus pradžioje ir teigė, jog reikia mokyti žmones skepticizmo, gilintis į tyrimus ir toleruoti dviprasmybę, norint sumažinti nežinomybę. Šiuolaikinėje visuomenėje šis terminas tapo labai madingas, nors ne visada gerai suprantamas.

Kritinis mąstymas (KM) yra viena iš daugelio mąstymo rūšių, kuri apima problemų sprendimą, išvadų darymą, tikimybių apskaičiavimą ir sprendimų priėmimą. Kai žmonės mąsto kritiškai, jie įvertina pasekmes po savo atlikto darbo – kiek mano sprendimas buvo tinkamas šiai problemai. Savo mąstymo proceso vertinimas tai pat yra kritinio mąstymo dalis, kuomet analizuojama, kokie faktoriai (pvz. įsitikinimai) paveikė mano išvadas ar sprendimą. Iš esmės, KM - tai procesas, kuris reikalauja sąmoningo supratimo apie savo gebėjimus; tai mokėjimas atpažinti strategijas ir įgūdžius, kuriuos būtų galima efektyviai pritaikyti konkrečiose situacijoje.

Ar tikrai mokome vaikus visų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių?

Šeimoje norisi auginti vaiką, kuris galvotų pats ir galėtų išvengti bendraamžių spaudimo ar kaprizingo mąstymo. Norime, kad atžalos turėtų išklausymo, informacijos analizavimo ir interpretavimo gebėjimus, kurie būtų jų gyvenimo dalimi.

Psichologas Benjamin Bloom, praėjusiame šimtmetyje išskyrė pagrindinius mąstymo įgūdžius (žiūrėti lentelę). Juo remiantis mokytojai iki šiol apmokomi kurti pamokų planus ir taip lavinti vaikų mąstymo gebėjimus. Vis dėl to, mokytojų teigimu, šiuolaikiniai valstybiniai vaikų vertinimo būdai (t.y. egzaminai, testai) verčia ruošti vaikus žinių patikrinimui. Vadinasi, mokykloje susitelkiama į faktų atsiminimą ir (tam tikrą) supratimą. Dėl sauso vertinimo sunku vaikus mokyti aukštesnio mąstymo lygio. Nesiveliant į diskusijas apie tokios situacijos susidarymą, svarbu suprasti, jog ir tėvai gali prisidėti prie sudėtingų vaikų įgūdžių lavinimo ir padėti jiems tapti geresniais mąstytojais.

Bloom‘o taksonomija (1956, peržiūrėta 2001):

Įgūdžiai

Prisiminimas (žinios)

Supratimas

Taikymas

Analizė

Kūrimas (sintezė)

Įvertinimas

Apibūdinimas

Datos, įvykiai, formulės, kiti faktai.

Reikšmės, sekos ir įvykių atpažinimas, informacijos interpretavimas, idėjų palyginimas, išvadų darymas, prognozės.

Informacijos ir sąvokų naudojimas sprendžiant problemas.

Tendencijų, dalių ir komponentų atpažinimas.

Naujos sistemos kūrimas, apibendrinimas ir išvadų  formavimas naudojantis informacija.

Sąvokų vertinimas, subjektyvių nuomonių pasvėrimas, elementų išskyrimas, eksperto spendimas.

 

Dažniausiai bendraudami su vaikais neformalioje aplinkoje naudojame patį žemiausią mąstymo lygį – prisiminimą. Tėvai kelia klausimus, kurių pradžia yra – kas, kur ir kodėl. Tai vaikus skatina tik įsiminti informaciją. Kai bandoma peržengti prisiminimo lygį ir naudoti supratimą, suaugusieji kelia klausimus, kurie moko organizuoti informaciją, pvz.: prašoma palyginti, interpretuoti reikšmę arba surūšiuoti informaciją. Paprastai sakant, vaikams reikia atkartoti tą pačią informaciją savais žodžiais. Deja, supratimas nėra kritinis mąstymas. Prisiminimas ir supratimas yra šio proceso dalis, bet tai neveda į sėkmę. Neaprėpiamos šiuolaikinės informacijos kiekiui reikia gebėjimų, kurie yra paremti aukštesnio lygio strategijomis.

 

Toliau pateikiami pavyzdžiai, kaip naudojantis Bloom‘o taksonomija, galima žengti žingsnius link aukščiausių mąstymo lygių ir lavinti kritinio mąstymo įgūdžius..

Taikymas: klauskite vaiko, kaip jis spręstų esamą, realią situaciją. Pasiteiraukite, ką jis mano, kodėl tai (kažkas) yra svarbu/reikšminga. Galite žaisti žaidimą, kuomet reikia pratęsti ar nuspėti pateiktą situaciją. Paskatinkite vaiką paruošti pristatymą apie tai, ką jis išmoko tam tikra tema (piešiniai iki 8m., vėliau rašymas). Klausimai dažniausiai prasideda – kaip, kam, ko reikėtų, kas nutiktų.

Analizavimas: paprašykite vaiko pasakyti esamos situacijos motyvus (priežastis). Pasiūlykite atlikti apklausą ar interviu jam įdomia tema. Galima sudaryti informacijos schemas, lenteles (pvz. šeimos medį), atvaizduoti situaciją suvaidinant. (Pastaba: neužverskite mažų vaikų (iki 6 m.) klausimais kodėl. Jiems aiškiau, kai apibūdina situacijas, todėl tinkamiausias klausimas – kas nutiko?). Raktiniai klausimai – pagalvok, kuo skiriasi, kuo panašūs.

Kūrimas:  prašykite vaikų iš senos informacijos konstruoti naują idėją. Pavyzdžiui, sukurti, projektuoti ar išrasti naujas detales/punktus, pasiūlymus ar planą. Tai reikalauja būti kūrybingu ir gebėti mąstyti abstrakčiai. Kreipiniai – sugalvok naują, parašyk, nupiešk, kaip tau atrodo.

Įvertinimas: mokyklinio amžiaus vaikus jau galima mokyti formuoti ir apginti tam tikrą nuomonę. Paaugliai tikrai puikiai tą daro. Galite pasiūlyti vaikui parašyti knygos personažo įvertinimą ir nusiųsti jį autoriui. Raktiniai klausimai – kuris, kurio, kuriam.

Pradėjus vaikams užduoti klausimus remiantis Bloom‘o taksonomija, pajausite, kad vaikas pradeda mąstyti. Būkite kantrūs ir duokite laiko vaikui pagalvoti, nes jis dar nėra pripratęs naudoti aukštesnio mąstymo strategijas, jo protui reikia laiko prisitaikyti. Kantriai taikant, analizuojant, kuriant ir įvertinant, kritinio mąstymo įgūdžiai taps lengvesni jums ir jūsų vaikui. Neverta laukti, kol vaikas įstos į universitetą ir sieks aukštojo mokslo, jau dabar galite lavinti mąstymo įgūdžius.