Kritinis mąstymas: kas tai ir kaip jį lavinti?

Suaugusiųjų pasaulyje kritinis mąstymas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Juk juo vadovaujamės kiekviename žingsnyje – nuo kasdienių sprendimų priėmimo iki sudėtingų problemų gliaudymo. Vaikų pasaulis yra gerokai paprastesnis. Užtat tai nereiškia, kad kritinis mąstymas vaikams yra nereikalingas: jis vis dažniau yra vadinamas svarbiausiu XXI a. vaikų įgūdžių. Taigi, apie ką yra kritinis mąstymas vaikystėje?

Kritinis mąstymas – kodėl jis toks svarbus? 

Kritinis mąstymas yra įgūdis, padedantis suprasti mus supančią aplinką ir kokią įtaką ji mums daro, mąstyti atvirai ir smalsiai, atidžiai peržiūrėti visus galimus sprendimo variantus ir priimti sprendimus remiantis pagrįstais faktais. Paprastai kalbant, tai tas tylus, o kartais ir garsus, balsas galvoje, kuris dar prieš įvykiui nutinkant, apgalvoja visus įmanomus scenarijus bei įvertina, kaip jie atsilieps ateityje. Jei kūrybingumas leidžia sukurti daugybę idėjų, tai kritinis mąstymas padeda atrinkti tą pačią pačią geriausią.

Kadangi tai yra pastovi smalsumo būsena, vaikystėje kritinis mąstymas vystosi vaikus supančios aplinkoje. Vaikai palaipsniui pradeda gebėti atskirti dalykus (pavyzdžiui, kuo skiriasi katė nuo vištos), suprasti veiksmo atoveiksmį (tau skaudą kelį, nes nugriuvai). Kritiškai mąstantis asmuo yra eksperimentuojantis įvairiais metodais bei atpažįstantis skirtingas kategorijas ir kriterijus.

Kritinis mąstymas gali padėti apsisaugoti nuo nemalonių patirčių ir situacijų. Pavyzdžiui, vaikas, kurį tėveliai mokė, jog yra nesaugu eiti per gatvę nepasižiūrėjus į abi puses, to nedarys, nes kritinis mąstymas „įjungia“ savisaugos instinktą ir priverčia susimąstyti apie veiksmo pasekmes. 

Kritinis mąstymas yra neatsiejamas ir nuo lingvistinių įgūdžių. Norint išreikšti savo nuomonę ar paaiškinti tam tikrus įvykius, vaikai pradeda naudoti jungiamuosius žodžius, asmenuoti ir vartoti ilgesnius sakinius. Augdami vaikai sužino daug naujų dalykų. Kritinis mąstymas padeda tą informaciją apdoroti, suprasti ir vėliau nuspręsti, ką su ja veikti. Kaip tik todėl bendraujant su mažaisiais reikėtų skatinti jų susidomėjimą aplinka, leisti jiems mokytis iš visko, kas juos supa. 

Kitas puikus ir smagus būdas ugdyti mažuosius – kritinį mąstymą lavinantys žaislai. Jie padeda vaikams panaudoti savo įgytas žinias praktikoje ir taip gerina jų problemų sprendimo įgūdžius. 

Pirmieji metai

Pirmąsias kritinio mąstymo užuomazgas vaikuose galime pastebėti nuo maždaug metų –  laikotarpio, kurį dar galime vadinti „pabandom iš naujo“. Puikus pavyzdys yra pirmieji žingsniai – kelis kartus pabandęs atsistoti pats ir pastebėjęs, kad tai nevyksta taip lengvai, kitą kartą kūdikis griebsis tėvų rankos, sienos ar lovos krašto. 

Tokio amžiaus vaikus galima ugdyti su tokiomis veiklomis kaip spalvų rūšiavimas  ar medinės dėlionės, kuriose reikia atrasti tinkamą gyvūno vietą. Šie žaidimai privers vaikus eksperimentuoti, bandyti iš naujo, kol galiausiai viskas bus savo vietose. 

Antrieji metai

Antruosius vaiko metus galima vadinti „kopijuotojo“ metais. Vaikai pradeda dar atidžiau stebėti aplinką ir juos supančius žmones. Su stebėjimu ateina ir veiksmų atkartojimas bei jų panaudojimas problemai išspręsti. Pavyzdžiui, žaisdami paplūdimyje ir norėdami pernešti vandenį iš vienos vietos į kitą, vaikai tam panaudos kibirėlį, nes kažkada matė, kaip jo tėveliai naudojo puodelį nunešti vandeniui iki gėlės ir ją palieti. 

Kritinis mąstymas „įsijungs“ žaidimuose, kuriuose vaikai gali nukopijuoti, sukonstruoti ar pastatyti kokį nors daiktą, prieš save matydami pavyzdį, kaip jis turi atrodyti.

Tretieji metai

Nuo trečiųjų metų, su patirtimi sukaupta iki šiol, vaikai pradeda auginti problemų sprendimo įgūdį ir drąsiau bando naujus būdus rezultatams pasiekti. Čia į pagalbą tėveliai gali pasitelkti įvarius galvosūkių žaidimus, domino žaidimus ar skaičiavimo rinkinius. Du zuikiai vienu šūviu – taip bus lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir pirmieji matematiniai įgūdžiai. Galbūt auginate mažąjį/-ąją Einšteiną/-ę?

Nuo ketverių iki šešerių

Ketvirtieji, penktieji ir šeštieji vaiko metai yra tas laikas, kuomet vaikai pradeda savarankiškai spręsti problemas ir priiminėti sprendimus, klausytis ir išklausyti savo draugų bei taip kurti santykius su kitais. Kritinis mąstymas čia tampa itin svarbus, nes jie pradeda suprasti, jog jų veiksmai dabar veiks ne tik juos pačius, bet ir jų draugus. 

Vaikus skatinti bendradarbiauti galima ir žaidimo forma. Čia padės dėlionės, konstruktoriai, smalsumą skatinantys rinkiniai. Vaikų vakarėlis su veiklomis skamba kaip puiki proga tėveliams šiek tiek atsipūsti.

Išleidžiame vaikus į mokyklą

Pradėjus eiti į mokyklą, mažas burbulas, kuriame iki šiol gyveno vaikai, staiga tampa dideliu – su daug naujų veidų, patirčių ir emocijų. Čia prasideda tikrieji iššūkiai, kuriuose jie naudoja lig šiol įgytus įgūdžius. Vaikai ima gebėti spręsti sudėtingesnes problemas, skirstyti daiktus į kategorijas pagal atitinkamas savybes bei pateikti argumentus dėl savo nuomonės. Norint dar labiau treniruoti jų gebėjimą kurti strategijas, siūlome jau rimtesnius stalo žaidimus, sudėtingesnius konstruktorius ar formų žaidimus.  

Mokykloje vaikams taip pat atsiveria šimtai galimybių lavinti tai, ką jau išmoko iki jos. Draugai ir mokytojai padeda suprasti, kad kiekvienas žmogus gali turėti skirtingas nuomones, požiūrius ir tai yra visiškai normalu. Svarbiausia mokėti tai įvertinti ir gerbti. Kritinis mąstymas į pagalbą ateina tuomet, kai reikia apgalvoti, ką sakyti ir kaip elgtis, kad tavo veiksmai neturėtų skaudaus atoveiksmio ar neįžeistų, bet padėtų augti. Šiuo laikotarpiu siūlome ne tik toliau ugdyti įvairiausius vaiko įgūdžius, bet ir kurti gražias akimirkas drauge žaidžiant stalo ar loginius žaidimus. 

Nebijokime pasitelkti kūrybiškumo ugdydami vaikų kritinį mąstymą. Šiais laikais mokykla gali būti viskas – nuo smėlio dėžės iki užklasinės veiklos. Belieka leisti mūsų vaikams augti ir tobulėti!