Keturmetė Silvija su mama parke sutiko seną kaimyną su šuniu. Mergaitė staigiai pasiprašė mamai ant rankų ir įsikniaubė jai į kaklą. Moteris pasisveikinusi su kaimynu paaiškino: -“Matote, Silvija labai bijo šunų. Ji sudreba iš baimės, išgirdusi šuns lojimą net ir tolumoje.” Ikimokyklinukams baimės jausmai būna didžiausi apie trečius metus ir po to laipsniškai mažėja. Kai kurie vaikai gali turėti užsitęsusį baimės jausmą. Šios baimės gali dominuoti vaiko gyvenime ir kartais įtraukti kitus žmones. Jei jūs turite vaikų, kurie bijo, kalbėkite apie buvimą drąsiais ir pasinaudokite šiais patarimais: • Neklauskite „kodėl tu bijai?“. Vaikas dažniausiai nežino, iš kur ta baimė atsirado. Baimę vaikui gali būti sunkiau įveikti vien dėl to, kad ji labai išryškinama ir akcentuojama. Mama kaimynui trumpo pokalbio metu net du kartus paminėjo, jog Silvija bijo. Jei tikėsite, kad vaikas tik šiuo momentu susijaudino, tai ir pats vaikas lengviau įveiks savo nerimą. Neįkalbėkite ilgalaikės baimės. Nukreipkime vaiko mintis, kad tai kur kas paprasčiau nei baimė ir taip formuokim palankesnes emocijas. • Priimkite vaiko nerimą kaip tikrą, bet būkite realistiški. Dažniau stenkitės vartoti tokius žodžius, kurie atspindi mažesnį jausmą – nerimas, išgąstis, nuostaba, nežinia (pvz. Matote, Silvija nerimauja pamačiusi jūsų šunį, nes pirmą kartą jį mato, jei pažintų arčiau jį – gal drąsiau jaustųsi). • Palaipsniui leiskite vaikui susidurti su objektu, kurio jis bijo. Jei vaikas bijo šuns, žiūrėkite šunų paveikslėlius ar stebėkite parke esančius šunis iš toliau. Aptarkite gerąsias jų savybes, kaip juos galima prisaukiti, kad šunys jaučia kada jų bijo. Labai svarbu jautriai ir analitiškai pažiūrėti į vaiko baimės ir objekta/ subjektą. Reikia suprasti, kad vaikams net ir menkiausia smulkmena gali būti jausmiškai hiperbolizuota.Padėkim vaikui susipažinti su tuom ko jis bijo, atraskim žaidimų, pasakų pagalba baime atsveriančius pozityvius niuansus. Juk bijome dažniausiai to, ko nepažįstam arba to, kas yra mus išgąsdinęs. Mokinkim vaiką plėsti mąstymą, atskirti konkrečius atvejus nuo konkrečių aplinkybių, supažindinkim su galimybe nukreipti mintis kita linkme.