„Kaip padaryti, kad tu augtum stiprus, sveikas, protingas ir draugiškas?“ – paklaustumėte savo vaiko. Jis rimtai, bet labai trumpai į jus pažiūrėtų. Ir sakytų: „Gaudyk!“, mesdamas kamuolį.

 

Ir būtų 100 proc. teisus. Reikia gaudyti. Reikia bėgti, mesti, sukti, šokti, ropštis ir verstis. Žaisti visus įmanomus judrius žaidimus, ir kuo anksčiau, tuo geriau. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinė veikla skatina smegenų vystymąsi, apsaugo nuo chroniškų susirgimų ir suformuoja sveikos gyvensenos įpročius.

 

Jei jums pabėgiojus susidėlioja mintys, o pažiūrėjus serialą jos išsibarsto - ne kitaip yra ir vaikams. Ir tikrai ne visko, kas susiję su judėjimu, jie išmoksta tarsi savaime, kaip išmoko vaikščioti ir bėgioti. Daugelį mažų ir didelių judesių skatina ir pirštukų žaidimai, ir sportiniai užsiėmimai, ir laisvas vaidmenų žaidimas, ir tai, ką pasiūlote jūs, tėvai ar mokytojai, treneriai.

 

Smegenų neuroplastiškumo tyrimai įrodė tiesioginį ryšį tarp jų veiklos ir kūno. Norman Doidge knygoje „Save keičiančios smegenys“ aprašyta, kaip ištisų smegenų sričių netekęs ir savo funkcijas praradęs vyresnio amžiaus pacientas, vėl iš naujo mokydamiesi šliaužioti, ropoti ar judinti pirštus, atgavo gebėjimus, nes jų kontrolės „išmokė“ kitas, dar likusias smegenų sritis. 

 

Mūsų, žmonių, mintys, kūnas ir emocijos yra viena sistema, kuri visa keičiasi, jei keičiame vieną jos dalį. Tobulindami kūno jėgą, vikrumą ir sveikatą labai paveikiame visus gebėjimus, nuo kritinio mąstymo iki emocinio intelekto. Bet dar geriau, jei galime lavinti kūną, protą ir emocijas vienu metu. Ir dar jokia mokykla ar universitetas nerado geresnio būdo tai daryti, nei aktyviai žaidžiant drauge. 

 

Daug tėvų iš praktikos pasakytų, kaip geriausia tai padaryti. Ogi išeikite su vaikais į kiemą ir išmokykite savo vaikystės kiemo žaidimo. Tegu prisijungia ir kaimynų vaikai, argi tai blogai, kad „užsitrauksite“ jų amžiną draugystę ir palankumą?:) Išmokykite kvadrato, išmuštuko, gumos šokinėjimo, „policininkai ir vagys“ ar bet ko kito, kas jums vaikystėje užguldavo ausis, kai mama pro langą šaukdavo: „Valgyyyt!“