Demesio koncentravimas

Informacinių technologijų milžinė „Microsoft“ vieno tyrimo ataskaitoje prognozavo: „Trūkstamiausia prekė ateityje bus žmogaus dėmesys“. Benrovė tyrinėjo, kaip žmonės vartoja žiniasklaidos pateikiamą informaciją. Jos tyrėjai pernai paskaičiavo, kad vidutinė gyventojo skiriamo neblaškomo dėmesio trukmė sumažėjo iki 8 sekundžių (nuo 12 sekundžių 2000-aisiais). Dramatiškai kalbant, žmonės šiandien geba sutelkti dėmesį trumpesniais intervalais nei… žuvys.

Atrodo savaime suprantama, kad gebėjimas ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį padeda pasiekti geresnių rezultatų mokykloje, versle, darbe ir apskritai geriau mąstyti bei rasti gilesnių įžvalgų. Bet dažnai savo naudojamiems įrenginiams, internetui, žaidimams ir televizijos turiniu, kurį vartojame taip paskubomis, leidžiame perprogramuoti savo smegenis.

O vaikų smegenys ypač imlios. Todėl kuo dažniau šeimoje auklės vaidmenį atlieka planšetė ir išmanusis telefonas, tuo patikimiau galima prognozuoti, kad jos atžalos turės bėdų su dėmesio sutelkimu.

Technologijų naudojimo ribojimas (ne daugiau kaip iki 1-2 valandų per dieną, jei vaikas vyresnis nei 3 metų) arba jų vengimas apskritai (jei vaikas mažesnis nei dvejų) – vienas iš būdų ugdyti žmogų, kuris mokės sutelkti dėmesį.

Tų būdų yra ir daugiau. Neseniai buvo atlikti tyrimai, paneigę mitą, kad dėmesio sutelkimo trukmė žmogui įgimta. Jie parodė, kad gebėjimą susikaupti lemia ir aplinka bei ugdymas.

Būtent toks ugdymas – tai dėmesingas žaidimas su vaiku. Žurnalas „Current Biology“ spausdino tyrimą, kurio metu pastebėta, jog kūdikiai ilgiau žaidžia su žaislu, į kurį buvo sutelkęs dėmesį jų tėtis ar mama. Šis poveikis priklauso ir nuo laiko, t.y., kuo ilgiau žaidė ar žaislą stebėjo suaugęs, tuo daugiau dėmesio žaislui skirs vaikas – net tuomet, kai tėtis ar mama jau nebežaidžia. Tyrėjai teigė, kad kūdikystėje prasidėjęs dėmesio sutelkimo vystymasis kloja pagrindą kitiems labai svarbiems įgūdžiams: kalbos, objektų tyrinėjimo ir problemų sprendimo.

Kitas būdas, ir dar paprastesnis – leiskite vaikams išsirinkti savo žaidimo objektus. Dėmesį sutelkti lengviausia mažyliams, vedamiems savo vidinės motyvacijos ir veikiantiems, kai yra atsipalaidavę. Tuomet jų dėmesio valdymo sistema įsijungia pilnu pajėgumu.

Stebėkite, į ką natūraliai krypsta vaiko dėmesys, kas jam yra prasminga. Vėliau tuo galite pasinaudoti. Pavyzdžiui, jūsų Herojui patinka žaisti su kamuoliu. Pasiimkite kamuoliuką vykdami į išvyką, kad prireikus atkreiptumėte jo dėmesį į save.

Būkite fiziškai atkyvūs – ir jūs, ir vaikas. Fizinis aktyvumas gerina dėmesingumą. Tėvai, kurių vaikų dėmesingumas sutrikęs, net duoda nurodymus vaikams mėtydami kamuoliuką. Kai aktyviai žaidžia, vaikai geriau įsimena tai, kas buvo pasakyta.

O ar jūsų vaikas gerai susikaupia? Pediatrai susikaupimą veiklai skaičiuoja kitaip nei „Microsoft“, stebėjusi tik žiniasklaidos vartojimą. Iš kūdikystės išaugęs vaikas žaidimui ar užduočiai turi sukaupti dėmesį tiek minučių, kiek gausis jo amžių padauginus iš ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5. Taigi, keturių metų vaikas, priklausomai nuo užduoties, turėtų jai susitelkti nuo 8 iki 20 minučių.