atminties lavinimas

Apie atmintį pradedame galvoti, kai patys nustembame, išgirdę kieno nors pasakojimą apie tai, ką kartu patyrėme: oho, tikrai taip buvo – MANO gyvenime? Kodėl aš atsimenu visai ką kita iš tos kelionės? Arba tuomet, kai tėčiui ar mamai senatvėje sutrinka atmintis. Bet ne tada, kai ji auga ir formuojasi mūsų vaiko galvelėje. O jei atkreiptume dėmesį būtent tuomet, padarytume neįkainojamą paslaugą ir indėlį į jo ateitį.

Dabar vis didesnis dėmesys kreipiamas į veikliąją arba, kaip kompiuterių žinovai pasakytų, „darbinę“ atmintį. Apie ją pradėta kalbėti ne taip jau seniai: dar prieš keletą metų jos sutrikimų auklėtojai ar gydytojai net nepastebėdavo, tik numodavo ranka sakydami „jis nemoka sukaupti dėmesio“ arba „jos intelektas mažesnis“. O iš tiesų 1 iš 10 vaikų turi veikliosios atminties sutrikimų, kurie mokykloje sukelia mokymosi problemų. Ir jiems, ir likusiems 9 galima padėti, nes šią atmintį galime lavinti.

Bet kas ta veiklioji atmintis? Anksčiau manyta (o kai kurie ir dabar mano), kad atmintis – vientisa faktų kaupykla, į kurią patenka mūsų prisiminimai. Tačiau tai – tik atminties dalis, be to, šios dalies reikšmingumas mažėja, nes vis daugiau jos pareigų perduodame „Google“, savo telefonams ir kompiuteriams.

Todėl auga kitos – veikliosios – atminties svarba. Veiklioji atmintis padeda susieti informaciją įvairiais ryšiais, persijungti nuo vienos užduoties prie kitos, valdyti daug ir skirtingų informacijos šaltinių, sieti sudėtingus dėsnius su realybe... Ji nepamainoma. Be to, iš veikliosios atminties stiprumo galima spręsti apie būsimus vaiko akademinius gebėjimus. Veiklioji atmintis nurodo ne ką, o kiek vaikas gali išmokti.

Taigi, kaip lavinti veikliąją atmintį? Štai keletas būdų:

Vaidmenų žaidimais. Ankstyvoje vaikystėje jie suformuoja planavimo įgūdžius.

 

Sukuriant rutiną. Turėkite aiškią dienotvarkę ar veiksmų eigą, tuomet vaikas ir gerai jausis, ir lavins atminties gebėjimus.

 

Skatinkite prisiminti. Eidami pasivaikščioti pro draugų namus, paklauskite: „O kas čia gyvena?“

 

Pademonstruokite, kaip ką nors padaryti. Per fizinį veiksmą įsimename žymiai geriau.

 

Kalbėkitės apie tai, ką patyrėte. Kuo daugiau vaikas papasakos, kas jam paliko didelį įspūdį, tuo spalvingesnis atmintyje bus jo vaikystės paveikslas.

 

Būkite fiziškai aktyvūs.

 

Ir pabaigai – žaidimas, jį galite pažaisti jau dabar, panaudodami namuose turimus daiktus. Sudėkite ant stalo 5 daiktus, tegu vaikas ar vaikai pasižiūri į juos ir nusisuka. Tuomet vieną daiktą paimkite, likusius sukeiskite vietomis. Pakvieskite vaiką atsisukti ir paklauskite, ko trūksta. Kai tampa per lengva – įdėkite daugiau daiktų, net 9 ar 12.

Atminčiai lavinti rasite ir į kišenę telpančių, kelioninių, ir kitus pojūčius – pavyzdžiui, uoslę – gerinančių žaidimų. Svarbiausia, atminkite: jūsų vaikui reikia, kad žaistumėte kartu.