Kritinis mąstymas – įgūdis, pagal kurį gali atskirti naujovių kūrėjus ir jų sekėjus. Kritiškai mąstantys žmonės geba atsispirti reklamai ir neįklimpti į tuščius ginčus. Be to, būtent šio įgūdžio vaikai labai mielai mokosi: jie iš karto pamato, kaip pradėję kritiškai bei logiškai samprotauti patys ima labiau kontroliuoti savo gyvenimą ir pasirinkimus.

 

Iliuzijų pasaulis

 

Norime to ar ne, mes gyvename iliuzijų pasaulyje. Dalį jų sukuria knygos ir filmai – dažnai tai būna geroji dalis. Bet yra ir blogoji.

Nemažai jos – reklamose. Daugelis maisto gamintojų moka pagaminti toookių skanių dalykų – nemąstydami ir nevertindami, nesuvoksime, kad jie gali būti kenksmingi, nes turi labai daug cukraus arba riebalų. Juk reklamose jie atrodė fantastiškai! Daugelis politikų ateina į valdžią žadėdami mažinti korupciją ir biurokratizmą, o kadencijos pabaigoje pasirodo esą dar labiau korumpuoti nei jų pirmtakai.

 

Kaip vertinti informaciją?

 

Mes norime žinoti, ar daiktai, kuriuos perkame, bus tvarūs, ar pasirodys besą šlamštas. Ir ar žmonės, kurie mums patinka, iš tiesų yra tokie draugiški ir supratingi, kokie mums pasirodė. Vaikai nuolat gyvena informaciniame lauke, kurį kuria jų draugai, tėvai, internetas, televizija, radijas, žurnalai ir socialiniai tinklai. Jiems būtina turėti įrankius, kad galėtų šią informaciją analizuoti ir įvertinti.

 

Kaip prastos idėjos įsliūkina į mūsų pasaulio suvokimą?

 

Vaikai ir paaugliai turi žinoti, kaip svetimi principai, klaidingos nuostatos ir prietarai įeina į žmogaus suvokimo sistemą, kad būtų jiems atsparūs. To mokyti turėtų kiekvienas ugdytojas. Jis turi parodyti, kaip rinkti, vertinti, filtruoti informaciją ir daryti savo išvadas, o ne remtis brukamomis. Štai keletas faktorių, veikiančių kiekvieną žmogų, kuriuos gali susilpninti tik kritinio mąstymo gebėjimas. Apie juos galite jau šiandien savais žodžiais papasakoti savo vaikams.

 

  1. 1.      Žmonės tiki istorijomis, kurias žino.

Daugelis pasakytų, kad elektros lemputę sukūrė Tomas Edisonas. Nors iš tiesų jis tik išbaigė komercinės sėkmės sulaukusį lemputės dizainą, o lemputės mechanizmą jau buvo atradę Frederikas de Moleynsas, Josephas Swanas ir J. W. Starras.

Kartais nelabai aišku, kodėl atsiranda toks įsitikinimas, kaip „Lemputę išrado T. Edisonas“. Kitais atvejais nesunku pamatyti, kad istorijai tapti žinoma padėjo žiniasklaida, nusprendusi, kad ši įdomi. Ir neretai žurnalistų sprendimas labiau susijęs su įvykio sensacingumu, smagumu ar populiarumu, nei su jo svarba ir reikšmingumu. Trumpai tariant, tai, kad mes žinome vieną ar kitą istoriją, dar nereiškia, kad ji paremta tiksliais faktais ar kad yra labai svarbi.

 

  1. 2.      Įsitikinimai gali pateisinti ankstesnius veiksmus.

2006-aisiais nacionalinėje apklausoje pusė amerikiečių pasakė, kad JAV įsiveržė į Iraką 2003-aisiais, nes ši šalis turėjo branduolinių ginklų atsargų. Nors 2004 m. buvo paaiškėję, kad jokių branduolinių galvučių sankaupų Irake nėra, šis patikimas, centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) visuomenei pateiktas faktas nepakeitė klaidingo žmonių įsitikinimo. Neugdydami kritinio mąstymo galime daryti vis daugiau veiksmų, vadovaudamiesi savo trokštamomis „tiesomis“ – ir padaryti vis skaudesnių klaidų.

 

  1. 3.      Žmonės gali nuvertinti savo pačių pojūčius.

Prieš keletą metų tarptautinė žiniasklaida aprašė viename Jordano viešbutyje įvykusį atsitikimą. Aštuntajame aukšte apsistojusi Ita Martin vieną 2005-ųjų lapkričio dieną išgirdo didžiulį triukšmą. Tačiau ji nesuprato, jog įvyko sprogimas – kol neįsijungė CNN kanalo ir nepamatė pranešimo žiniose, jog Jordane sprogo bomba. Tik išvydusi tuos vaizdus ji susizgribo: „O Dieve, juk aš tame viešbutyje!“ Ji būtų bėgusi iš jo daug greičiau, jei nebūtų tapę įpročiu pasitikėti tuo, ką sako kiti, o ne savo pačios pojūčiais.

 

Paaiškinkite motyvus

 

Vaikams nereikia daug įrodinėti pasakius, kad du didžiausi tiesos priešai – žmonės, kurių darbas pardavinėti mums nepilną pasaulio vaizdą, ir paprasčiausias tikslios informacijos trūkumas. Daugiau įtikinėjimo reikalauja paaiškinimas, kad jų gebėjimui mąstyti kritiškai trukdo jų pačių noras tikėti tuo, kuo jie nori, nesiaiškinant, kaip yra iš tiesų. Paaugliams galima priminti, kad reklamuodamos savo produktus bendrovės naudojasi mūsų troškimais. Kaip vyras, piršdamasis moteriai, neskatina jos prieš ištariant „Taip“ pavaikščioti į pasimatymus su kitais, taip ir kompanijos nesiūlo palyginti jų ir konkurentų produktų. Žmonės natūraliai skatina vieni kitus priimti sprendimus neturint visų faktinių duomenų – tokia mūsų socialinė realybė.

 

Geroji monetos pusė yra ta, kad vaikai ir paaugliai, išmokę kritinio mąstymo, jau gali pastebėti, kur bandoma jais manipuliuoti, ir spręsti remdamiesi faktais, o ne kitų sukurtais mitais. Todėl kritinis mąstymas – vienas svarbiausių ir reikšmingiausių XXI amžiaus įgūdžių. Mokykite vaikus mąstyti savarankiškai nuo mažumės. Tik kuo mažesnis vaikas – tuo žaismingiau, smagių priemonių ir žaidimų tikrai rasite.